Socialinės dirbtuvės: čia kiekvienas pasiima tai, ko tuo metu labiausiai reikia

 

 

Pal. J. Matulaičio socialinio centro žmonių su intelekto sutrikimais srities „Atvira bendruomenė“ socialines dirbtuves kasdien lanko 10 žmonių – bičiulių. Dirbtuvės veikia labai draugiškai, net šeimyniškai – visi turi papildomų atsakomybių: yra atsakingų už maisto gamybą, indų plovimą, tvarką ir pan.

Jolanta Zeleniūtė-Pires, „Atvira bendruomenė“ vadovė, sako, kad jų veiklos ašis – skirtingos darbinės veiklos, bet šalia to ypatingai svarbi bendruomeninė patirtis, savarankiškumo palaikymas ir stiprinimas, dalyvavimas visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, tarpkultūrinis bendradarbiavimas.

Jolanta, kokios veiklos verda socialinėse dirbtuvėse?
Gaminame žvakes iš natūralaus vaško (sojų, bičių), ikonas, įvairius grafinius gaminius. Mums itin svarbus antrinis žaliavų panaudojimas, todėl bičių vašką naudojame iš bažnyčioje deginamų žvakių likučių. Medieną ikonoms taip pat naudojame iš likučių, nepanaudotų medžio dirbtuvėse. O popierius grafiniams gaminiams neretai atkeliauja iš grafinio dizaino įmonėse nepanaudotų žaliavų. Žinoma, tai niekaip neprastina gaminio kokybės – kiekvienas jų yra itin patrauklus ir kokybiškas (šypsosi).

Mūsų dirbtuvės labai dinamiškos – dažnai “neriam” į naujų idėjų sūkurį, eksperimentuojame su medžiagomis, formomis. Kaip pavyzdį galiu pateikti mūsų atvirukų dirbtuves. Buvo laikas, kai gaminome proginius atvirukus. O dabar ši veikla išsiplėtė iki elektroninių atvirukų, kalendorių, užrašinių, džemperių gamybos ir sustoti ties tuo tikrai neplanuojame. Šiai dienai jau turime įvairių printų maketų, ateities planai dideli!

Galime pasidžiaugti ir tuo, kad gavome pasiūlymų įdarbinti kai kuriuos bičiulius ir Vilniaus universitete. Jie darbuosis kaip ekspertai, – vertins lengvai suprantamos kalbos tekstus. Tai atspindi ir kitą mūsų principą – įgalinimą. Mūsų žvilgsnis visada orientuotas į žmonių, turinčių intelekto sutrikimų, galias, gebėjimus, unikalumą, atnešančius daugiau įvairovės į mūsų visuomenę. Taigi, visur ieškome galimybių.

Teko girdėti, kad „Atviros bendruomenės“ dirbtuvių misija – dirbti taip, kad dirbtuvių jūsų lankytojams nebereikėtų. Kas slepiasi po šiais žodžiais?
Taip sakome tikrai ne dėl to, kad mums ir bičiuliams jos nepatinka. Priešingai – svajojame apie tai, kad kiekvienas mūsų bičiulis rastų vietą visuomenėje ir galėtų atskleisti savo talentus atviroje darbo rinkoje. Mes suprantame, kad greičiausiai šią misiją įgyvendinti bus nelengva, kai kuriais atvejais net nelabai realu, tačiau ši paradoksali idėja atspindi mūsų pagrindinius darbo tikslus: ugdyti savarankiškumą, savęs atstovavimo įgūdžius, atrasti labai konkrečią kiekvieno bičiulio motyvaciją ir lydėti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo link.

Be to, jaučiamės atsakingi ir už žinios visuomenėje skleidimą apie tai, koks yra žmogus su intelekto sutrikimu. Manau, kad tai pasieksime kalbėdami apie savo patirtį, skatindami ir bičiulius išsakyti savo nuomonę. Mums taip pat svarbu, kad dirbiniai, kuriuos gaminame, būtų kokybiški ir originalūs. Tokiu būdu keičiame visuomenės požiūrį į žmonių su negalia gebėjimus.

Kokie žmonės dirba socialinėse dirbtuvėse?
Į dirbtuves atvažiuoja suaugusieji, turintys intelekto sutrikimų: iš bendruomeninių, savarankiško gyvenimo namų, gyvenantys šeimose, su giminaičiais. Kiekvienas turi savo istoriją, norus, svajones, poreikius, susiduria su tam tikrais iššūkiais ir sunkumais. Dirbtuvėse mokomės vieni su kitais būti, priimti, padėti…

Ką jie patys atsakytų, jeigu paklaustume, kas jiems yra socialinės dirbtuvės: darbas, bendravimas su draugais, laiko praleidimas?
Daugelis dalyvių dirbtuves laiko darbu. Džiaugiasi, kai gauname didesnių užsakymų, jaučiasi darantys įtaką, prisidedantys prie bendro gėrio kūrimo. Draugystė, santykiai čia taip pat ne mažiau svarbu. Kartais atrodo, kad mūsų bičiuliams darbas ir draugystė yra neatsiejami dalykai.

Turbūt kasdienybė atneša ir nemažų pokyčių ir bičiuliams?
Pastebėjome, kad kai kuriems dirbtuvių dalyviams jau pats faktas, kad jie dirba ir už tai dar gauna atlygį, kelia savivertę, skatina planuoti, galvoti apie tai, ką jie norėtų įsigyti, nusipirkti. Yra tokių bičiulių, kuriems pinigai ne taip svarbu, bet jie stengiasi dėl to, kad nenuviltų darbuotojų, kitų bičiulių, kad pavyktų įgyvendinti užsibrėžtus pardavimų tikslus. Dar kitiems dirbtuvės padeda siekti asmeninių tikslų, įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui. Taigi, kiekvienas skirtingai ir asmeniškai iš dirbtuvių pasiima tai, ko tuo metu labiausiai reikia.

NUOTRAUKOS: „Atviros bendruomenės“ archyvo.

TEKSTAS: Institucinės globos pertvarkos.

 

Publikuota čia

Svarbu!

Socialinių veiklų laikraštis

Matulaičio Respublika

LithuaniaEnglish