Kaip kuriamas santykis, dirbant gatvėje su jaunimu?

Darbas gatvėje šiandien gali būti vadinama viena moderniausių darbo su jaunimu formų. Modernu, nes remiasi deinstitucionalizacijos principais. Kitaip tariant, jaunuoliai turi galimybę prieiti prie socialinių paslaugų, išlikdami sau saugioje pozicijoje (šiuo atveju gatvėje). Šis saugumo jausmas padidina tikimybę, kad jaunuoliai kreipsis socialinės pagalbos, kuri jiems reikalinga. Turėdamas galimybę klausti pagalbos bei jausdamasis saugiai tą pagalbą priimti jaunuolis, didžiąją savo laiko dalį praleidžiantis gatvėje, gali kurti pasitikėjimo bendruomene jausmus. Visgi, kad prasidėtų jo bei bendruomenės santykiai, pirma saugus kontaktas turėtų būti užmegztas tarp socialinio darbuotojo ir jaunuolio ar jaunuolių grupės. Tokiu būdu socialinis darbuotojas tampa lyg pakeleiviu, einančiu kartu nuo izoliacijos iki pasitikėjimo bendruomene bei jos teikiamomis paslaugomis.

Kontakto kūrimas gali būti ilgas ir permainingas procesas. Leisti kitam, iš pradžių nepažįstamam žmogui, būti šalia tavęs, įsileisti jį į savo chebrą nėra taip lengva. Tai suprantama. Jaunuoliai atradę saugumą gatvėje ir tokiu būdu vengdami „nesaugių“ santykių šeimoje, gali būti nusiteikę skeptiškai socialinio darbuotojo atžvilgiu bei matyti jį kaip saugią erdvę griaunantį suaugusįjį. Kaip įgyti jaunuolių pasitikėjimą? Jaunuoliai yra labai jautrūs socialinio darbuotojo (ir iš esmės bet kurio žmogaus) apsimetinėjimui, gali be vargo pajusti jo jaučiamą nerimą, nepasitikėjimą savimi, įtampą ir t.t. Nerimu, įtampa ir netikrumu užpildyta erdvė negali būti saugi, todėl ir pasitikėjimu grįstas kontaktas tokioje erdvėje negalimas. Kitaip tariant, užmezgant šiltą kontaktą labai svarbi yra darbuotojo asmenybė bei nuostatos į darbą su jaunimu, laisvumas bei neapibrėžtumo toleravimas. Kita vertus, labai svarbi, kuriant kontaktus su atskirais jaunuoliais, gali būti ir chebros vidinė dinamika bei jausminis emocinis fonas.

Jausminio emocinio fono chebros viduje numatyti turbūt neįmanoma. Priklausomai nuo tam tikrų chebros narių buvimo ar nebuvimo kartu gali keistis ir santykis bei kontaktas su socialiniu darbuotoju, pagalbos išsakymas ar tos pačios pagalbos ar pasiūlymo priėmimas. Kitaip tariant su tam tikrais asmenimis kiti chebros nariai jaučiasi saugesni arba jaučia didesnę grėsmę. Tokią kainą kiekvienas grupės narys turbūt sumoka siekdamas priklausyti grupei, siekdamas išgyventi priklausymo jausmus (gal namuose jis jaučiasi nesuprastas ir šeimai nepriklausantis, gal sunku priklausyti ir mokyklos bendruomenei). Gatvės socialinis darbuotojas būdamas su jaunuoliais pasti, kuris chebros narys „kokią kainą moka“ ir ko siekia grupėje, kaip jam daro įtaką vienų ar kitų asmenų buvimas. Taip atskleista chebros struktūra gali padėti surasti priėjimą prie kiekvieno jos nario ir tokiu būdu užmegzti artimesnį kontaktą bei įgyti tarpusavio pasitikėjimą. O tik sukūrus tarpusavio pasitikėjimu grįstą santykį įmanomas ir pagalbos procesas.

Rokas, psichologas