Prasmė paprastume – SOFKĖ

SOFKĖ – darbo su jaunimu gatvėje programa, skirta tiems, jauniems žmonėms, kurie daugiausiai laiko praleidžia gatvėje. Tai reguliari, ilgalaikė programa, kurios tikslas – kelti jaunų žmonių savigarbą, ugdyti asmeninius ir socialinius gebėjimus bei padėti spręsti jaunuoliams iškylančias problemas.

Kalbėti apie tai, ką mes darome,  lengva nėra. Iš dalies dėl to, jog veikla yra sąlyginai jauna, žmonės susidūrę su mumis žvelgia skeptiškai, tai ką mes darome yra sunku įvardinti skaičiais, mūsų kokybės neatspindi lankomumo lapai. Kaip ir visoms prevencinio pobūdžio programoms – mums nelengva įvardinti kiek neigiamų dalykų neįvyko dėl mūsų buvimo ir šis kiekybinės išraiškos stygius šiek tiek apsunkina mūsų darbo galimybes „Pasigiriamai“ pristatyti save su mūsų sfera mažai susiduriantiems žmonėms.

Keičiamės, bet kol kas dar gyvename praktiškumo kultūroje, kuri puoselėjan kietuosius įgūdžius, skirtus konkrečioms funkcijoms atlikti – programuoti, skaičiuoti, gaminti, kurti. Sakau keičiamės, nes tiek moksle, tiek organizacijose, tiek socialiniame darbe pastarąjį dešimtmetį pastebimai gausėja kokybinio santykio vertinimas, kyla pozityvioji ir į stiprybes nukreipta psichologija. Iš lėto atsiskleidžia, kad dabar nebeužtenka galvoti apie tai, ką daryti – ateina laikas, kai tenka susitelkti ir ties tuo „kaip“ darome. Ir iš esmės,  įgyvendindami „SOFKĖS“ programą, stengiamės padėti jauniems žmonėms priartėti prie klausimo „Kaip?“, kuris skatina jų sąmoningumą.

Dirbdami gatvėje dažnai susiduriame su skeptišku požiūriu. Iš dalies tas požiūris gali būti paaiškinamas tuo, jog per dažnai apie mūsų veiklą kalbantys žmonės užsifiksuoja ties tuo, jog veikla su jaunimu atvirose erdvėse arba gatvėje yra arbatos gėrimas, stalo žaidimų žaidimas ir kalbėjimasis. Ir pasitaiko, kad pokalbis apie veiklą šioje vietoje pasibaigia, arba klausytojas nustoja klausyti. Kartais atrodo, kad tarsi ignoruojamas esminis faktas, kad arbatos gėrimas ir stalo žaidimai tėra veiklos forma. Tikroji veikla yra kokybiško santykio kūrimas, kuris savaime sukuria terpę pokyčiui. Tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės, paprastumo ir atvirumo. Tai procesas, kuris suteikia galimybę pokyčiui, kitokiems jaunuolio sprendimams. Tik pasitikėdamas mumis jaunuolis jausis turįs erdvę būti atviru, kalbėtis apie skaudžius dalykus ir kels klausimus.

Taigi atvira jaunimo erdvė nėra būrelis kuriame jaunuoliai mokosi gerti arbatą ir žaisti stalo žaidimus. Atvira jaunimo erdvė yra vieta jaunimui, kuris ateina patirti kokybišką santykį, mokytis bendrauti iš praktikos, išsikalbėti, būti išgirstas, išklausytas, suprastas ir nesmerkiamas. Tokių erdvių trūksta visiems žmonėms, o sunkumus patiriantis jaunimas kartais jų visai neturi. Jeigu namuose jis yra engiamas, tarp draugų turi kurti „kieto“ vaidmenį, atvira erdvė yra vienintelė vieta kur jis gali atsipalaiduoti, kur jis gali nusiimti įtampą, ir tik šitaip mažėja jaunuolio tikimybė vieną dieną „sprogti“.  Todėl dabartinis darbas su jaunais žmonėmis yra ir turi būti paremtas santykiu, nes nepatyrę kokybiško santykio žmonės jo nesuteiks kitiems.